Galvojau, kad tai tik praeitis, bet, pasirodo, pasaulyje vis dar esama vietų, kur bendruomenei vadovauja moterys.Žurnalo "GEO" duomenimis, penkerius metus fotografė Nadia Ferroukhi tokius atvejus tyrinėjo Afrikos, Azijos ir Šiaurės Amerikos šalyse. Kadangi straipsnis mane labai sudomino, nutariau pasidalinti savo įspūdžiais.
Kiekviena tokia bendruomenė labai skirtinga, bet daugelyje jų puikiai sugeba sutarti abi lytys. Meksikoje gyvenantys senosios sapotekų kultūros atstovai pripažįsta moterų valdžią. Vyrai - žvejai, valstiečiai ar amatininkai - dirba, o jų moterys visas gėrybes paverčia pinigais. Bendruomenės sveikata taip pat patikėta moterims, nes visos žinios perduodamos tik dukroms. Bisau Gvinėjos Roša saloje sutuoktiniai nebūtinai apsigyvena kartu, vaikai paveldi moterų pavardes ir turtą, bet salą valdo karalius. Būtinai vyras. Jį renka moterų taryba, jis privalo klausyti burtininkės. Ar tai neprimena daugelio mūsų šeimų? Vyrams atiduotas šeimos galvos titulas, bet ją sukioja kaklas - žmona :)
Motinos vaikams kilmę ir turtą perduoda didžiausioje JAV indėnų navahų gentyje, taip pat Indonezijoje gyvenančioje minankabajų tautoje.Įdomu tai, kad pastarieji yra musulmonai, bet sugebėjo išsaugoti senąją tradiciją, atsiradusią dar tada, kai gyventojai buvo animistai. Tiesa, aš, kaip mama, būti viena iš 5 mln. šios tautos atstovų nenorėčiau, nes motinų namus sūnūs turi palikti sulaukę vos septynerių.
Atsimenate, kažkada gana populiarią dainą apie salą, kurioje gyvena vien merginos? Pasirodo, tai gali būti realybė. Kenijoje moterys, nenorėdamos namie taikstytis su vyrų engimu, kartais sukuria savo kaimus. Ten gyvena tik silpnosios lyties atstovės, jos privalo būti išsiskyrusios. Netgi intymūs santykiai leidžiami, bet tik už kaimo ribų. Berniukai, sulaukę 16 metų, turi išvykti iš kaimo, o mergaitės lieka.
Visas šias visuomenes labai susilpnino kolonijinė valdžia bei misionieriai, siekę įtvirtinti vyrų viešpatavimą. Dabar moterys, norinčios išlaikyti tradicijas, vėl susiduria su sunkumais, nes per žiniasklaidą bei turizmą mums įprastas gyvenimo būdas pasiekia net atokiausius kampelius. Šios žinios dar labiau paaštrina vyrų agresiją.
Nesiimu spręsti, kokia santvarka - matriarchalinė ar patriarchalinė - geresnė. Bet, moterims valdant, karų pasaulyje turbūt būtų mažiau...
