Atostogos

   Kartais pasvajodavau, jei turėčiau pinigų, kuriuos galėčiau skirti sau, - keliaučiau. Pradėčiau nuo Suomijos ar Prancūzijos. Šios savo svajonės niekada neištariau garsiai, bet, pasirodo, kažkas skaito mano mintis. Motinos dienos proga gavau neįprastą dovaną - kelionę į Vokietiją, kur gyvena vyriausias sūnus su žmona.  
   Visas svajas pamiršau, nes užplūdo baimės: sena, nemoku kalbos, paklysiu pakeliui, įsiskaudės visą kūną nuo sėdėjimo autobuse .Tik po geros paros suvokiau, kad dovanomis reikia džiaugtis ir padėkoti. Žinoma, gegužę kaime gyvenanti mama negali pajudėti iš namų: daržai, šiltnamiai, maži viščiukai. Kelionę atidėjome rugpjūčiui. Baimės niekur nedingo, tik po truputėlį bandžiau jas ignoruoti, daugiausia padėjo buvusios mokinės Vaidos patikinimas, kad keliauja daugybė panašių į mane, kurie nemoka kalbų.
   Šalta Lietuvos vasara greitai tirpo, atėjo diena, kurios laukiau ir labai bijojau. Po bemiegės nakties pilvą suko kaip prieš sunkų egzaminą jaunystėje: nėra paprasta po 24 metų vykti atostogauti. Zarasuose autobusas vėlavo visą valandą, mano smalsumas tuo metu buvo didesnis už baimę, nes visai nenorėjau, kad kelionė baigtųsi dar neprasidėjusi.

Kasdienybės spalvos

    Nesutinku su tais, kurie sako, kad kasdienybė pilka. Ji įvairiaspalvė. Gali apglėbti švelnia balta ramybės ranka, gali prislėgti juoda nevilties marška. Kartais nuo vieno gero žodžio ar draugiško žvilgsnio ji suspindi visomis vaivorykštės spalvomis.
   Visas mano gyvenimas - virtinė dienų, panašių viena į kitą ir drauge tokių skirtingų...