Sumautas savaitgalis

   Pasiutęs tos dienos trumpumas: aušta vėlai, temsta anksti. Rytais skauda galvą dėl neišgerto kavos puodelio. Nepavakarosi nei su mezginiu ar knyga rankose, nei prie televizoriaus ar kompiuterio. o visa ši sumaištis paaiškinama dviem žodžiais: nėra elektros.

   Labai skųstis negaliu: per naktį kaukęs vėjas stogų nenukėlė, langų neiškūlė, medžių neišvartė. Tik skalbinius išmėtė ant žemės ar sukabino ant obels šakų ir sumovė savaitgalį. Tapau priklausoma nuo saulės šviesos ir didžiai gerbiamos krosnies. Aplankiau draugę - ten dar blogiau; visi alkani, vaikinukas šlamščia ledus (nes tirpsta šaldiklyje), kuriuos, ko gero, mielai iškeistų į karštos arbatos puodelį. Saugojom telefonus, kad neišsikrautų. O dauguma jų po paros pradėjo šokti pasiutpolkę: nėra ryšio, žingsnis kairėn - viskas gerai, žingsnis dešinėn - jau sveikina, atvykus į Latviją. Vos sujudi - vėl viskas iš pradžių.
   Apie kokią romantiką prie žvakių galima kalbėti?  Mes - civilizacijos įkaitai.