Už lango niūri pilkuma: pažliugęs kiemas, medžiai plikomis šakomis drasko pilką dangų, langais rieda lietaus lašai. Nekenčiu lapkričio. Šio mėnesio vardas apgaulingas, jis man primena spalvotus, čežančius po kojomis lapus.
Ruduo tikrai nėra mano mėgstamiausias metų laikas, bet patinka jo pradžia. (Deja, ji kiekvienais metais pralekia labai greitai, turbūt nespėčiau net sušukti: " Sustok, akimirka žavinga."). Tiek daug aplinkui spalvų, pievose draikosi voratinkliai. Gal tai raganos, skriaudusios Sigutę, plaukai? Vaikystėje verkdavau dėl vargšės mergaitės patiriamų skriaudų. Dabar toje pasakoje man labiausiai gaila kalaitės. Sigutė, švelniai tariant, labai naivi: tiek kartų perspėta, vis tiek įkrito į duobę. Įdomu, pagal kokią programą ji mokytųsi mokykloje? :)
Ir aš šį rudenį narpliojau voratinklius - skaras. Gal nelabai praktiška: retai mano mergaitės jomis pasipuoš. 
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą