Laimingų švenčių

   Mielosios (kažkodėl manau, kad švenčių dienomis čia užklysti gali tik moterys), jau kelios dienos, kai mano galvoje sukasi V. Hugo posmas, rašytas mylimai moteriai (deja, ne žmonai). Gaila, po mano vertimo posmo nebeliko, tik žodžiai:
   "Neklausyk, mano angele, ką ten, žemai, Paryžius verkia ir šaukia.  Pasiklausyk geriau mano širdies, kuri kalba šalia tavęs. Atmink, vienos širdies tyla pasako daugiau nei viso miesto triukšmas."
   Švenčių proga linkiu, kad Jūsų širdies šnabždesius išgirstų mylimas žmogus - draugas, vyras, gal suaugęs vaikas ar ištįsęs paauglys, o galbūt saldžiai glėbyje užsnūdęs kūdikis. Lai Jus supa pačių mylimiausių žmonių artuma. Mylėkite ir būkite mylimos.
   O jei jūs vyras ir dar skaitote ☺, kuo nuoširdžiausiai visokeriopos sėkmės linkiu ir Jums.
   Ramybės, taikos ir santarvės Jūsų namams.

Gyvenimo džiaugsmas

 Lauke dangus maišosi su žeme. Dukra laiminga, įraudusiais skruostais, spindinčiomis akimis baigia išmindžioti visas pusnis, o aš stoviu prie lango ir galvoju: "Brr, šalta."

  Gal ir keista, bet vaikystėje žiemos buvo kitokios: saulė skaistesnė, sniegas puresnis, o koks varveklių skonis... Dabar saulėta diena reiškia, kad šals, ant sniego gali paslysti, o varveklis taip ir taikosi nukristi ant vargšės galvos. Suaugusiems niekada nebūna gero oro: tai per šalta, tai per karšta. Laukiame žiemos, o po savaitės ji jau nusibosta.

  Nuoširdžiai gyvenimu džiaugtis moka tik vaikai.

Dovanų metas

  Artėja šventės, o kartu ir begalė malonių rūpesčių - dovanų pirkimas. Tik iš pirmo žvilgsnio mūsų parduotuvės visko pilnos, o kai reikia...

  Daugelį dovanų mezgu, niekas neprisipažįsta nusivylę.☺ Vaikams tai netinka, nes jie seniai perpratę, kad mama - rimtas ligonis, negali ne tik be rytinio kavos puodelio, bet ir be virbalų. Todėl jų dovanėlės susideda iš dviejų dalių - praktiškosios (kanceliarinės prekės, drabužėliai)  ir skaniosios ("Milka", "Fazer" ar didesni lietuviški šokoladai - kiekvienam pagal skonį). 

  Su nostalgija prisimenu laikus, kai vaikų akys spindėdavo nuo mažos mašinėlės ar nedidelės dėlionės. Ir ko tik mama nepadarys dėl savo vaikų... Taip dovanėlės atsirasdavo abiejų švenčių metu:. Kalėdos - rimta šventė, o Naujųjų vakarą vaikai labai norėdavo sulaukti dvyliktos, o netikėtai atrasta dovana sėkmingai nubaidydavo snūdurą.
  Paaugę vaikai pasiūlė ne išbraukti kurią šventę, o pasidalinti rūpesčius dėl dovanų. Dabar Naujiesiems traukiame lapelius, kas kam pirks dovanėlę. Kaip mums būdinga, jau kitais metais pakeitėme taisykles. Dabar dovanas turime susirasti patys, o tam reikia išspręsti gana sudėtingas nuorodas. Tik pirmą lapelį randame po egle, atlikus kažkokią užduotį, surandame antrą... O jų kartais  būna dešimt.  Naktis tikrai neprailgsta, vos spėjam iki vidurnakčio.
  Jei kam trūksta veiklos šventinį vakarą, o jūsų tarpe nėra tikinčių Kalėdų seneliu, siūlau pabandyti.

Laiškas Kalėdų seneliui

 Nesiimu patarinėti mamytėms, kaip geriau: vaikai Kalėdų seneliu turi tikėti ar ne. Maniškiai tikėjo, po to visai neskausmingai susitaikė su jo nebuvimu, bet dar ilgai tęsė savotišką žaidimą - rašė laiškus. Manau, kad yra daugybė objektų ar reiškinių, kuriais vieni žmonės tiki, kiti - ne. Kalėdų senelis turbūt pats nepavojingiausias iš jų. Protingas argumentas - vaikai už dovanas turi būti dėkingi tėvams, o ne kažkokiam seneliui - manęs neįtikina, nes mylimiems žmonėms dovanoju, nelaukdama dėkingumo.
  Mano mažoji, gal būdama antrokė, rašė laišką Kalėdų seneliui. Tam tikrų tikriausiam, vieninteliam ir nepakartojamam suomiškajam Joulupukki. Laišką išsiuntė beveik prieš pat šventes ir pamiršo, todėl pavasariop gautas įspūdingas atsakymas labai pradžiugino. Kalėdų senelis džiaugėsi, kad greitai į Laplandiją ateis vasara, rašė, ką mėgsta veikti laisvalaikiu. Mergaitė rašė lietuviškai, senelis - angliškai. Manau, kad vaikų laiškučių kalba ir turinys nėra labai svarbūs. Jei kas susidomėjote, parašau adresą.

Joulupukki

96930 Arctic Circle

Finland

  Kalėdų senelis turi daugybę vardų. Prancūzai jį vadina Kalėdų tėveliu, norvegai - Kalėdų nykštuku, danai - Kalėdų vyru. Bet patį įdomiausią vardą, ko gero, sugalvojo suomiai - Kalėdų ožys (joulu - kalėdos, pukki - ožys). Kaip ožys virto seneliu nėra aišku. Gal dėl panašios barzdos? Beje, Joulupukki - ko gero vienintelis Kalėdų senelis, turintis tokią puikią rezidenciją, kuri įsikūrusi Suomijos šiaurėje, šalia Rovaniemio miesto. Netoli Kalėdų senelio kaimelio su parduotuvėmis ir paštu 1998 įkurtas Kalėdų pramogų parkas, kuris Suomijai kainavo apie 10 mln. litų. Didžiąją pinigų dalį skyrė aviakompanija "Finnair". Gal todėl kasmet į Vilnių senelis atvyksta ne elnių kinkiniu, o lėktuvu.
  Net ir Kalėdų senelis kartais pavargsta nuo triukšmo bei šurmulio ir nori vienatvės. Tada jis su savo žmona Joulumuori užsidaro savo namuose, kurie įsikūrę mažai lankomoje rytinės Laplandijos vietoje, netoli sienos su Rusija. Bent jau suomiai tiki, kad Joulupukki gyvena Ausies  (Korvatunturi) kalne, kad geriau išgirstų visų vaikų norus. Bet, manau, laiškas yra patikimesnis už seno žmogaus klausą :)