Lauke dangus maišosi su žeme. Dukra laiminga, įraudusiais skruostais, spindinčiomis akimis baigia išmindžioti visas pusnis, o aš stoviu prie lango ir galvoju: "Brr, šalta."
Gal ir keista, bet vaikystėje žiemos buvo kitokios: saulė skaistesnė, sniegas puresnis, o koks varveklių skonis... Dabar saulėta diena reiškia, kad šals, ant sniego gali paslysti, o varveklis taip ir taikosi nukristi ant vargšės galvos. Suaugusiems niekada nebūna gero oro: tai per šalta, tai per karšta. Laukiame žiemos, o po savaitės ji jau nusibosta.
Nuoširdžiai gyvenimu džiaugtis moka tik vaikai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą